Jump to content

Basilan

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Basilan
Wagayway ti Basilan
Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti Basilan.
Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti Basilan.
Nagsasabtan: 7°N 122°E / 7°N 122°E / 7; 122Nagsasabtan: 7°N 122°E / 7°N 122°E / 7; 122
Pagilian Filipinas
RehionAgwaywayas a Rehion ti Bangsamoro iti Muslim a Mindanao (BARMM)
PannakabangonDisiembre 27, 1973
KapitolioSiudad ti Lamitan
Gobierno
  KitaProbinsia
  GobernadorJum Jainuddin-Akbar (Lakas-Kampi-CMD)
  Bise GobernadorAl-Rasheed Sakkalahul (PDP-Laban)
Kalawa
  Dagup1,358.9 km2 (524.7 sq mi)
  RanggoMaika-8
Populasion
 (2020)[2]
  Dagup541,947
  RanggoMaika-16
  Densidad400/km2 (1,000/sq mi)
   RanggoMaika-8
Panakabingbingay
  Nawaya a siudad0
  Komponente a siudad2
  Munisipalidad11
  Baranggay255
  DistritoMaymaysa a distrito
Sona ti orasUTC+08 (PHT)
Koreo
Panagtawag62
Kodigo ti ISO 3166PH-BAS
PagsasaoFilipino, Ingles, Chabacano, Tausug, Cebuano, Sama, Hiligaynon

Ti Basilan ket maysa nga isla a probinsia iti Filipinas a masarakan iti Agwaywayas a Rehion ti Bangsamoro iti Muslim a Mindanao (BARMM) . Ti kapitoliona ket ti Siudad ti Lamitan. Adda ti Basilan iti akin-abagatan a playa ti Peninsula ti Zamboanga. Ti isla ti Basilan ti kaamiananan iti amin a dadakkel nga is-isla ti Purpuro ti Sulu.

Naam-ammo ti Basilan iti internasional a damdamag gapu iti Islamiko a terorista a grupo nga Abu Sayyaf, nga addaan iti kuta iti probinsia a nangipananda kadagiti rinabsutda a turista manipud iti Palawan, a pakairamanan ti agassawa nga Amerikano a misionario a Kristiano a da Martin ken Gracia Burnham

Ti Basilan ket nabingbingay iti 11 nga ili ken 2 a siudad.

Senso ti populasion ti
TawenPop.±% p.a.
1903 4,480    
1918 23,089+11.55%
1939 57,561+4.45%
1948 110,297+7.49%
1960 155,712+2.91%
1970 143,829−0.79%
1975 171,027+3.53%
1980 201,407+3.32%
TawenPop.±% p.a.
1990 238,308+1.70%
1995 295,565+4.12%
2000 332,828+2.58%
2007 408,520+2.87%
2010 293,322−11.36%
2015 459,367+8.92%
2020 426,207−1.46%
Taudan: PSA[3][4][5][6]LWUA[7]

Dagiti nagibasaran

[urnosen | urnosen ti taudan]
  1. Dagiti daulo ti probinsia: Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno, Siudad ti Quezon- Naala idi 06 Enero 2013
  2. BARMM Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Naala idi Hulio 8, 2021 (iti Ingles)
  3. Senso ti Populasion (2020). "BARMM". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Philippine Statistics Authority. Naala idi Hulio 8, 2021.
  4. Senso ti Populasion (2015). "ARMM - Agwaywayas a Rehion iti Muslim a Mindanao". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Philippine Statistics Authority. Naala idi Hunio 20, 2016.
  5. Senso ti Populasion ken Sangkabalayan (2010). "ARMM - Agwaywayas a Rehion iti Muslim a Mindanao". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. National Statistics Office. Naala idi Hunio 29, 2016.
  6. Dagiti Senso ti Populasion (1903–2007). "ARMM – Agwaywayas a Rehion iti Muslim a Mindanao". Tabla 1. Nabilangan ti Populasion kadagiti Nadumaduma a Senso babaen ti Probinsia/Nangato nga Urbano a Siudad: 1903 aginggana idi 2007. National Statistics Office.
  7. "Probinsia ti Basilan". Datos ti Populasion ti Munisipalidad. Local Water Utilities Administration. Naala idi Disiembre 17, 2016.

Dagiti akinruar a silpo

[urnosen | urnosen ti taudan]