Cairo
Cairo
القاهرة (iti Arabiko) al-Qāhira | |
|---|---|
Siudad | |
Ngato a kanigid: Puseg ti ili ti Cairo; ngato a kanawan: Ibn Tulun a Meskita; Tengna: Cairo Citadel; Baba a kanigid: Nilo Felucca; Baba a tengnga: Torre ti Cairo ; Babab a kanawan: Muizz a Kalsada | |
| Parbo a nagan: Ina ti Lubong (umm al-dunya), Ti Siudad dagiti Rinibu a Minarete, Kapitolio ti Arabo a Lubong | |
Ehipto: Lugar ti Cairo (ngato a tengnga) | |
| Nagsasabtan: 30°3′N 31°14′E / 30.050°N 31.233°ENagsasabtan: 30°3′N 31°14′E / 30.050°N 31.233°E | |
| Pagilian | |
| Gobernorato | Cairo |
| Gobierno | |
| • Gobernador/Mayor | Abdel Qawi Khalifa |
| Kalawa | |
| • Siudad | 453 km2 (175 sq mi) |
| • Urbano | 6,640 km2 (2,560 sq mi) |
| • Metro | 86,369 km2 (33,347 sq mi) |
| Kangato | 23 m (75 ft) |
| Populasion (2011) | |
| • Siudad | 9 120 350 |
| • Densidad | 17,190/km2 (44,500/sq mi) |
| • Urbano | 17,290,000 |
| • Metro | 19,439,541 |
| • Demonimo | Cairene Taga-Cairo |
| Sona ti oras | UTC+2 (EET) |
| Kodigo ti lugar | 2 |
| Website | www.cairo.gov.eg |
Ti Cairo (Arabiko: القاهرة al-Qāhira, literal a ti "Ti Agparparmek" wenno "Ti Agparparukma"), ket isu ti kapitolio ti Ehipto ken ti kadakkelan a siudad idiay Arabo a Lubong ken Aprika, ken ti maika-16 a kadakkelan a metropolitano a lugar iti lubong. Daytoy ket mabirukan idiay asideg ti the Nilo Delta,[1][2] daytoy ket nabangon idi 969 AD. Daytoy ket naparboan ti nagan a kas ti "Ti Siudad dagiti Rinibu a Minarete" para iti panakadayeganna kadagiti Islamiko nga arkitektura, ti Cairo ket nabayagen a sentro t rehion kadagiti politika ken kultura a biag. Ti Cairo ket nabangon idi babaen ti Patimid a dinastia idi maika-10 a siglo AD, ngem ti daga a mangbukel ti agdama nga aldaw a siudad ket isu idi ti lugar dagitinailian a kapitolio a dagiti nadaddadael a tiddana ket makitkita pay laeng kadagiti paset ti Daan a Cairo. Ti Cairo ket maigimong pay iti Taga-ugma nga Ehipto gapu ti kaasidegna kadagiti taga-ugma a siudad ti Memphis, Giza ken Fustat a dagitoy ket asideg idiay Nalatak nga Espinghe ken dagiti piramida ti Giza.
Paammo
[urnosen | urnosen ti taudan]- ↑ Santa Maria Tours (4 Septiembre 2009). "Cairo – Ti "Al-Qahira"- ket isu ti kapitolio ti Ehipto idiay Tengnga a Daya ken Aprika". PRLog. Naala idi 10 Disiembre 2011.
- ↑ "Dagiti Kapusekan a Siudad iti Lubong". Forbes. 21 Disiembre 2006. Naala idi 6 Marso 2010.
Dagiti akinruar a silpo
[urnosen | urnosen ti taudan]
Dagiti midia a mainaig iti Cairo iti Wikimedia Commons